Marijona Burbulienė

                               Pasaka iš „p“ raidės

 


 

„Petrą Pilėną pasiuntėm Panevėžin paršiuko pirkti. Paršiuką pirko, parsivežė, papenėjo, paglostė, paleido pabėgioti. Paršiukas pabėgo.

 

Petras Pilėnas pasiprašė pagaut padėt Povilą Putėną. Pagaliau paršiuką pagavo. Pavargusį, pridususį paleido pašopėn. Paršiukas pastovėjo, pasverdėjo, pargriuvo – pasibaigė.

 

Petras Pilėnas, Povilas Putėnas paršiuką palaidojo pakalnėj, po pušim papuvusia.

 

Paskiau paršiuko proga pagalvojo pasivaišint. Pasistatė puslitrį. Puslitris po puslitrio pasigėrė.

 

Prisigėrę pradėjo plūstis, pyktis. Pagaliau Petras Pilėnas persiutęs pasičiupo pušyne pagalį, pradėjo plumcyti Povilą Putėną per pakinklius, per pašonius, pagaliau per pakaušį.

 

Povilas Putėnas pasverdėjo – pargriuvo, pasibaigė.

 

Petras Pilėnas, pamatęs pasibaigusį Povilą Putėną, persigando – pasodins. Pasiėmė pistoletą – pataikė pakaušin – pykšt! Pargriuvo, pasibaigė.

 

Petrą Pilėną, Povilą Putėną pačios, prisidėjo povaikiai, palaidojo pakalnėj, po papuvusia pušim, prie paršiuko.

 

Pastatė paminklą. Paminkle pavaizdavo paršiuką. Po paršiuku parašė: „Petras Pilėnas, Povilas Putėnas pasibaigė per paršiuką.“