Jonas Strielkūnas
Gime 1939 m. kovo16 d. Putauskuose Panevėžio rajone. "Vaikystė buvo kaip ir daugelio, gimusių ir augusių tais rūsčiais pokario metais. Vienintelė vaiko dienų pramoga tuomet būdavo knygos. Skaityti išmoko anksti, dar prieš pradėdamas lankyti Sodelių pradinę mokyklą, pamokytas tėvo, kuris, nors baigęs tik tris rusiškos mokyklos klases, buvo apsišvietęs labiau už savo kaimynus: rašinėjo į laikraščius žinutes, vaidino klojimų spektakliuose, vadovavo apylinkės pavasarininkams. Skaitymo aistra užvaldė visam gyvenimui. Dar vaikystėje be perstojo giedodavo senelės kantišką lenkiškomis raidėmis, beveik atmintinai mokėjo Maironio poemą „Tarp skausmų į garbę“, perskaitė klėtyje ant komodos gulėjusią nežinia kiek metų kauptą periodiką, Sodelių pradinėje mokykloje prieškario metais išleistą lietuvių ir verstinę literatūrą vaikams.
Mokydamasis Vabalninko vidurinėje mokykloje, skaitė viską, ką aptikdavo trijose – mokyklos, vaikų ir tuometinėje Vabalninko rajono – bibliotekose." ( http://www.siaure.lt/article/articleview/11853/1/283)
1957 m. baigė Biržų raojono, Vabalninko vidurinė mokykla. Dirbo Vabalninko IR Biržų rajonų laikraščiuose, NUO 1967 m. SU pertraukomis "zemelapyje IR meno" redakcijos darbuotojas. NUO 1978 m. pagrindinis užsiėmimas - vertimai is Rusu anglų, Latvių, rumunų IR KITU kalbu. Vieneriems METU J. Strielkūnas dirbo Panevėžio Naftos BAZĖS buhalterijoje
NUO 1971 m. Lietuvos rašytojų sąjungos Narys.
Mire 2010-05-10
Kūryba
Poetas Dar were Vabalninko vidurines Mokyklos Moksleivis, Kai Jo eilėraščius pradėjo publikuoti rajoninis laikraštis "Paskambino is redakcijos Į Mokyklos raštinę IR paprašė karčiai žinutę Pakviesti. • Kaip nežinojau, neto KAIP Į Ranka paimti ragelį -. Nebuvau kalbėjęs telefonu "
Kartais JIS eilėraščių nusiųsdavo i "Jaunimo gretas", KUR dirbo Vytautė Žilinskaitė. Ji parašydavo atsakymą: "Gabumų internetu Turite. Rašykite toliau, Kol kas nespausdinsime. "
Strielkūnas Uzh Knyga "Varpo kėlimas" gavo Respublikinė PREMIJA IR atvažiavo Į Biržus, VISI sekretoriai pripažintam poetui Ranka spaudė, dovanomis apipylė. Buvęs kolega Petras Skodžius kandžiai konstatavo: "Jona išvijome, O dabar KAIP pranašą priimame."
Bibliografija
Raudoni Šermukšnių: eilėraščiai. - Vilnius: Vaga, 1966.
Vėjas rugiuos: eilėraščiai. - Vilnius: Vaga, 1971.
Varpo kėlimas. - Vilnius: Vaga, 1978.
Po tylinčiom žvaigždėm: eilėraščiai. - Vilnius: Vaga, 1982.
Lapkričio medis: eilėraščiai. - Vilnius: Vaga, 1985.
Tamsus were žiedai: eilėraščiai. - Vilnius: Vaga, 1990.
Trečias brolis: eilėraščiai. - Vilnius: Vaga, 1993.
Žirgo maudymas: eilėraščiai. - Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1995.
Tamsos varpai, Šviesos varpai: eilėraščiai. - Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1998.
Einu Namo: Meilės IR lemties dainos. - Vilnius: Vaga, 1999.
Is vieversio zemes: eilėraščiai Julijai, Povilui, Kostui IR kitiems geriems vaikams. - Vilnius: Trys žvaigždutės, 2001.
Praėjęs amžius: eilėraščiai. - Vilnius: Vaga, 2001.
Naktiniai sodai: eilėraščių poema. - Vilnius: Petro ofsetas, 2002.
Ligi dvyliktos: eilėraščiai. - Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2003.
Vertimai is Rusų kalbos
N. Nekrašovas. Kam Rusioje reside gera: poema. - Vilnius: Vaga, 1979.
Fiodoras Tiutčevas. Lyrika. - Vilnius: Vaga, 1982.
Afanasijus Fetas. Poezija. - Vilnius: Vaga, 1984.
Nutapyti Rusų kalba:
Долгое утро: стихи / Йонас Стрелкунас. - Москва: Советский писатель, 1981.
Apdovanojimai
1991 m. "Poezijos Pavasario" laureatas.
1996 m. Nacionalinės KULTŪROS IR Meno premijos laureatas.
2000 m. V. Tamulaičio I-oji PREMIJA.
2001 m. Taraso Ševčenkos Fondo PREMIJA Uzh poezijos vertimus is ukrainiečių kalbos.
2001 m. Jotvingių PREMIJA Uzh poezijos rinktinę Praėjęs amžius.
2004 m. A. Miškinio PREMIJA UZ eilėraščių Knyga Ligi dvyliktos.
IS: http://www.biografas.lt/biografija/240-jonas-strielkunas
Džojos Barysaitės Fotografija
Daugiau:
http://www.tekstai.lt/tekstai/strielkj/index.htm
http://klubas-pkkk.blogspot.com/2012_11_01_archive.html
http://www.siaure.lt/article/articlearchiveview/255/2009/03/02
http://www.selonija.lt/2009/03/10/ten-kur-raudonuoja-sermuksniai-poetui-jonui-strielkunui-–-70/
Vėl ganosi Jaučio žvaigždynas
Dangaus mėlinžolėj ganykloj.
Ir Stumbriškio kaimo meldynuos
Diena – kaip vaikystė- pranyko.
Tik žmonės prisimena žmones
Gamta sentimentų nemėgsta
Ant kuolo kepinę užmovęs,
Piemuo iškeliavo į miestą.
O tiltas nė vieno neklausia
Kur nuveda smėlis per kalvą.
Ir neminė niekad kaliausė
Kas pridengė smailą jos galvą.
Ir krūmai, sustoję nelygiai
Po pusšimčio metų nesvarsto.
Kam veža iš tokių tolybių
Dar vieną kasdienišką karstą.
Autobusų stotelė tėviškėj
Kur lėkė jaunystė mūsų
Pasaulio gilion duobėn,
Tvarkaraštis autobusų
Ant pilko stulpo tebėr.
Bet lapkričio naktį niūrią
Pamiškėje Putauskų
Per tamsumas nebeįžiūri
Siela maršrutų jokių.
Joks kelias jai nebetinka.
Kur žengt per juodus lapus?
Panevėžin? Vabalninkan?
Ar į Sodelių kapus?
2009.X.4
Žolinės žolės šimtametės
Man jau nebepadės.
Dieglys, į šoną įsimetęs,
Pakyla lig širdies
Ir lyg viduramžių stiletas
Grasina smigt gilyn.
Aukštielninkas aš nugalėtas
Guliu svečioj šaly
Ir negaliu pratart nė žodžio,
Jog dar norėtųs man
Sugrįžt, kur pirmą duoną uodžiau, –
Žalian gimtan kieman.
2002. VIII. 15
Meškytės
Ir vėl po langais baltauogės meškytės.
Tai kamgi reikėjo tiek metų blaškytis?
Ar amžinas dėsnis „Užauga vaikai“?
Ar Vilnius didesnis negu Putauskai?
2006. VI. 2–2006. X. 10
Gyvenimo dangūs iširo,
Grebėstai įlinko.
Važiuočiau per Žaliąją girią
Ieškot Vabalninko –
Jaunystės dienų Eldorado,
Kur aukso nė trupinėlio.
Deja, dar nieks nesurado
Pranykusio prustiško smėlio.
2001. VIII. 15
Atsisveikinimas su motina
Aš bučiuoju tavo juodą skarą,
Aš lyg vilkas užspeistas žvalgaus.
Motin, man labai labai negera
Be tavęs, be žemės ir dangaus.
Man vaidenas: bėga vėl per lauką
Žmonės, o gal žvėrys tarp javų,
O pakluonės kūdroj žąsys plauko,
O padangėj žydra ir erdvu.
Baigėsi žydėjimas ir kančios.
Bet renku praėjusius laikus
Tartumei sutrūkusio rožančiaus
Kruvinus tamsius karoliukus.
Surenku, ir viskas vėl pabyra.
Ir tuščiam pasaulio vidury
Išgirstu, kaip kasa šiurkštų žvyrą
Tyloje kastuvai keturi.
Pajuntu, kaip tolsta mano laikas
Nuo tavęs, nuo meilės, nuo pradžios.
Motin, ar jauti? – aš, tavo vaikas,
Šiandien paskutinįsyk glaudžiuos.
Ak, nejaugi vien tik aštuonnyčiuos
Lieka tas gyvenimas gražus?
Pailsėki, motin, lyg bažnyčias
Klūpomis apėjusi daržus.
Vasaros diena džiaugsmingai žėri
Ten, kur tu raudojai neseniai.
Pailsėk... į žemę susigėrė
Gilūs tavo skausmo šuliniai.
Ir neliauja tolumos liepsnoti,
Kur tau buvo kieta ir žvarbu.
...Jau ne su tavim kalbuosi, motin,
Su po žemėm nykstančiu grabu...
Strielkūnas, Jonas. Lapkričio medis: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1985.