Užgavėnės

Antradienio popietę į Užgavėnes Sodeliuose visus kvietė velnio kauke papuoštas traktorius, kuris į šventę atvežė Morę. Visus susirinkusius pasveikino renginio vedėja ragana (bendruomenės pirmininkė), kuri ragino kuo greičiau išvyti žiemą, pasitikti pavasarį, linkėjo geros šventinės nuotaikos. O kad linksmybių netruktų, visus linksmino Tiltagalių kultūros centro meno mėgėjai, atlikdami nuotaikingą Užgavėnių programą. Ir kokių tik nebuvo persirengėlių, kaukių! Čigonės ir žydukai, giltinės, velniukai, daktarai, raganos! Kokios Užgavėnės be Lašininio ir Kanapinio? Kai prasidėjo jų dvikova, susirinkusieji jaudinosi, kaip per geras krepšinio varžybas. Ar esame pasirengę pavasarį sutikti, tikrinomės įvairiomis sportinėmis rungtimis: virvės traukimu, grumtynėmis su maišais, bėgimu su maišais, rogučių traukimu. Galų gale Kanapinis nugalėjo Lašininį, ir šis liko gulėti paslikas. Uždegus didžiulį laužą, buvo sudeginta Morė, šūksniais išvyta žiema. Visi labai norėjo, kad gili ir snieguota žiema kuo greičiau išsinešdintų iš vietos apylinkių ir apleistų mūsų šalį. Skirstytis dar ilgai niekas nenorėjo: šildėsi karšta arbata, visi ragavo Užgavėnių šiupinį, valgė blynus, dainavo dainas, važinėjosi arklio traukiamomis rogėmis, kalbėjosi ir šoko. Nuo trečiadienio prasidėjo ilgas, rimtas ir liesas Gavėnios metas. Parodys tik laikas, ar nuoširdžiai žiemą sodeliečiai varė.