Būsimasis sukilėlių būrio vadas Eliziejus Liutkevičius gimė 1825 m. balandţio 10 d. Lapiškiuose (Pasvalio r.). Jis mokėsi Troškūnų bajorų mokykloje ir Peterburgo meno akademijoje. Grįţęs į Lietuvą, E. Liutkevičius apsigyveno Panevėţyje, vertėsi fotografo amatu. Dar prieš sukilimą jis priklausė slaptai pogrindinei organizacijai, nukreiptai prieš carizmą. Prasidėjus sukilimui, E. Liutkevičius suorganizavo nemaţą sukilėlių būrį. Dalį sukilėlių jis perdavė Z. Sierakausko rinktinei. Po pralaimėjimo ties Birţais, E. Liutkevičiaus sukilėliai susivienijo su A. Mackevičiaus būriu, o jis pat tapo A. Mackevičiaus pavaduotoju. E. Liutkevičiaus sukilėliai daugiausia laikėsi Žaliosios girioje. - 69 - 1863 m. lapkričio 11 d. prie Drąsiškių k. susirėmime su caro kariuomene Eliziejus Liutkevičius ţuvo. Palaidotas Smėlynės aikštėje Panevėţyje. 1993 m. aukščiausioje Ţaliosios girios kalvoje rajono kraštotyrininkų iniciatyva E. Liutkevičiaus sukilėlių atminimui atidengtas koplytstulpis (aut. J. Matulis). Koplytstulpis įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių Vietinį registrą.

 Rūta Grincevičiūtė 

(Iš http://www.sena.panrs.lt/leidiniai/krasto_paveldas.pdf)

Paminklas yra Žaliosios girioje, netoli Stumbriškio, kelio Panevėžys – Vabalninkas p. pusėje, kalvos viršuje. Paminklo teritorijos plotas 6,0 kv.m., paminklo aukštis – 5,0 m. Koplytstulpio autorius Jonas Matulis. Pastatytas 1993 m. rajono kraštotyros draugijos iniciatyva.

Nuotrauka iš http://www.panrs.lt/paminklai/i2.htm

Paminklą pastatė vietiniai gyventojai 1998 m. Pyvesos ir Varupio santakoje. Čia, pagal Efimijos Kiznytės-Melaikienės (g. 1902) pasakojimą, palaidoti sukilimo dalyviai.

(A.Stalilionio informacija ir nuotrauka)

 Be į valstybės saugomų paveldo vertybių sąrašus įrašytų sukilėlių kapų, rajone yra ir daugiau vietų, menančių tuos įvykius. 1863–1864 m. Ţaliosios girioje laikėsi sukilėliai. Vieną kartą rusų kareiviams uţklupus stovyklą du sukilėliai buvo pagauti ir čia pat pakarti. Jų palaidojimo vietoje kaţkas pastatė kryţelį. Jam supuvus eigulys Jonas Rudys pastatė kitą. Ilgainiui ir šis sunyko, kapai buvo apleisti. 1969 m. kraštotyrininko P. Tamošiūno rūpesčiu miškininkai sutvarkė kapus. Sukilėlių kapai įrašyti į Vietinį nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

(Iš http://www.sena.panrs.lt/leidiniai/krasto_paveldas.pdf)

Nuotrauka iš bukl. Kur ginklai ir aimanos aidėjo: 1863 m. sukilimo 130-osioms metinėms atminti / parengė R. Mikučionytė. Panevėžys, 1993

P. Tamošiūno rūpesčiu Žaliosios girioje sutvarkyta ir sukilėlių stovyklavietė, vadinama „Klėtelėmis"

(http://www.sena.panrs.lt/leidiniai/krasto_paveldas.pdf)

„Sukilėlių klėtelės“ 1863-1864 m. sukilėlių maisto ir ginklų sandėlio vietoje, miške tarp Rapidų ir Stumbriškio, kvartale Nr.206 pastatė Panevėžio r. apie 1974 m.

. 

Nuotrauka iš kn. Savas ar svetimas paveldas?: 1863-1864 m. sukilimas kaip lietuvių atminties vieta / D. Staliūnas. Vilnius, 2008, p. 108