ISTORIJA

Istoriniuose šaltiniuose vietovė paminėta 1558 m.

Kadaise Stumbriškis buvo reikšmingas administracinis vienetas, Stumbriškio valsčiui priklausė net Vabalninkas.

XIX amžiuje aplinkinės Stumbriškio žemės priklausė dvarui, kurį valdė buvęs caro armijos karininkas Kiznevičius. Dvarą paveldėjo Kiznevičiūtė, po vedybų tapusi Melaikiene.

Stumbriškis, kaip valsčiaus centras, buvo gan judrus, ties į dvarą vedančiu keliu, šalia sankryžos, stovėjo smuklė, ten pat buvo ir užeigos namai. Juose dažnai nakvodavo iš Vabalninko į Panevėžį keliaujantys žydai prekeiviai.  Stumbriškyje buvo didžiulis sandėlis, jame valsčius laikydavo rezervinius grūdus. Dabar dar galima įžiūrėti užžėlusius jo pamatus.

 Netoli kaimo 1863-1864m. laikėsi E. Liutkevičiaus vadovaujami sukilėliai. Jų atminimui aukščiausioje Stumbriškio kalvoje, 1993 m. pastatytas stogastulpis (aut. J.Matulis). 1922 m. minimas Petro Kiznio vandens malūnas. Stumbriškyje esančioje sodyboje paskutinius savo gyvenimo metus, nuo 1987 m. praleido garsus ornitologas, ilgametis Žuvinto rezervato darbuotojas Teofilis Zubavičius (1914 – 1993).

Pervažiavus Pyvesą, netoliese ir Putauskų kaimas, poeto Jono Strielkūno gimtinė.

(http://www.sena.panrs.lt/leidiniai/petras/2007/kelelis.pdf)